KARŠTIS TIRPDO APETITĄ, BET KELIA GRĖSMĘ VIRŠKINIMUI

Karštiems orams įsivyravus ne visada norisi laiku pietauti, kartais pasisotinama ledais ar uogomis. Vėlyvos vakarienės jautresnio skrandžio savininkams gali sukelti refliuksą ar net opaligę. Svarbu žinoti, kiek laiko gydytis pačiam, o kada geriau nieko nelaukus kreiptis į specialistus ir atlikti tyrimus.

Karštiems orams įsivyravus ne visada norisi laiku pietauti, kartais pasisotinama ledais ar uogomis. Vėlyvos vakarienės jautresnio skrandžio savininkams gali sukelti refliuksą ar net opaligę. Svarbu žinoti, kiek laiko gydytis pačiam, o kada geriau nieko nelaukus kreiptis į specialistus ir atlikti tyrimus.

PASIKEITĘS MITYBOS REŽIMAS

Vasarą, vyraujant karštiems orams, dieną nesinori sočiai valgyti: dažnai pasisotinama uogomis, vaisiais ar ledų porcija, o sočiau užkandama vakarais, prieš miegą. „Dėl ilgesnių, šviesesnių vakarų valgymas nusikelia į vėlumą, tai provokuoja refliukso, opaligės atsinaujinimą, apkrauna virškinimo sistemą. Įtakos susirgimams turi ne tik tai, ką valgome, bet ir mitybos režimo pokyčiai“, − pastebėjo privačios klinikos „Biofirst“ gydytoja gastroenterologė-endoskopuotoja Elžbieta Rambynienė. Atostogos ir kelionės taip pat keičia mūsų mitybos įpročius, jautresni organizmai iškart rea¬guoja į tokius pasikeitimus. „Dažniausi virškinimo siste¬mos sutrikimai, varginantys vasarą, ypač keliaujant, yra pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, rėmuo. Taip pat gali varginti šleikštulys ir pilvo skausmas“, − sutrikimus vardijo gydytoja E.Rambynienė. Vasarą itin svarbu atsižvelgti ir į maisto produktų vartojimo terminą bei laikymo sąlygas, nes dėl aukštesnės temperatūros greičiau dauginasi įvairios bakterijos. Be to, gastroenterologės teigimu, kai kuriems žmonėms ilgos kelionės taip pat gali lemti skrandžio ar virškinimo negalavimus: „Keliaujant autobusu ar automobiliu, ilgose kelionėse lėktuvu vartojama daugiau sausų maisto produktų, mažiau judama. Tai sukelia vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą.“

KADA KREIPTIS Į GYDYTOJĄ?

Lengvi negalavimai praeis patys, tačiau ligos simptomams intensyvėjant savigydą reikėtų nutraukti. „Atsiradus skausmui už krūtinkaulio, ,,duobutės“ srityje, esant intensyviam rėmens graužimui, derėtų kreiptis į gastroenterologą, nes tai gali būti ankstyvi erozinio gastroezofaginio refliukso ligos, opaligės ar gastrito požymiai“, − teigė E.Rambynienė. − Jei pacientą vargina dažnas viduriavimas, besitęsiantis ilgiau nei 3 paras, lydimas karščiavimo (aukštesnės nei 38,5 C temperatūros) ar atsiranda gleivių ar kraujo priemaišų išmatose, derėtų kreiptis į šeimos gydytoją, gastroenterologą ar infektologą – tai gali būti ūmios virusinės ar komplikuotos bakterinės žarnyno infekcijos požymiai.“ Esant dehidratacijos požymiams, gali prireikti skubios pagalbos, intraveninių skysčių terapijos. Gleivinės pažeidimus padės nustatyti tik išsamūs tyrimai.

SKAUSMAS PERSPĖJA APIE LIGĄ

Iš pirmo žvilgsnio įprasti virškinimo sutrikimai gali pranašauti rimtesnes ligas, apie tai mus įspėja skausmas. „Jei pacientą vargina labai intensyvus pilvo skausmas, ypač po abiem šonkaulių lankais, juosiančio pobūdžio, tai gali būti pankreatito – kasos uždegimo – požymis. Tokiu atveju reikia skubiai atlikti pilvo organų echoskopiją, ištirti kraujo rodiklius“, - sakė gydytoja E.Rambynienė. Pilvo skausmas gali būti ir opaligės požymis, kurios negydant gresia opos perforacija, kraujavimas, randinės deformacijos. Endoskopiniai tyrimai galimi ne tik esant ūmiam susirgimui, bet ir profilaktiškai, nustatant klastingas ligas bei vėžį, kurių pastaruoju metu smarkiai daugėja. Pirmieji skrandžio vėžio simp¬tomai yra neapibrėžti, pavyzdžiui, sunkumo jausmas pavalgius. Skausmas, staigus svorio netekimas, pykinimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, juodos išmatos neretai atsiranda vėliau. Endoskopija yra pats informatyviausias tyrimas diagnozuojant stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas, o tiriant moderniausia aparatūra, endoskopinis tyrimas nebesukelia įprastų nepatogumų pacientams. Šiuo tyrimu randama ir skrandžio bakterija – Helicobacter pylori, kurios išnaikinimas labai sumažina riziką susirgti skrandžio vėžiu. Manoma, kad ir pati opa sietina su vėžiu – jeigu ji negydoma, ilgainiui iš jos gali išsivystyti piktybinė liga.

"Endoskopija yra pats informatyviausias tyrimas diagnozuojant stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas. " E.Rambynienė

 

Kad skrandžio negalavimai nesugadintų jūsų vasaros atostogų

• Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves prieš juos vartodami. • Stenkitės valgyti viešbutyje, kavinėse, restoranuose, o ne gatvės prekeivių gamintą maistą. • Nevartokite nepasterizuoto pieno. • Vartokite gėrimus, parduodamus buteliuose, o ne skardinėse. • Vartokite tik kietai virtus kiaušinius. • Venkite jums neįprasto, aštraus maisto. • Vartokite tik gerai termiškai apdorotus maisto produktus: mėsą, jūros gėrybes. • Vartokite kuo daugiau skysčių. • Plaukite rankas prieš ir po valgio, pasinaudoję tualetu, paglostę naminius gyvūnus, pakeitę sauskelnes. • Įsitikinkite, kad vartojami maisto produktai yra nepasenę. • Pjaustydami termiškai neapdorotą mėsą ar žuvį, gerai nusiplaukite rankas, nuplaukite pjaustymo lenteles ir peilius. • Stenkitės valgyti kuo mažiau sauso maisto. • Su savimi turėkite pirmos pagalbos medikamentų, skirtų simptomams slopinti.