Atrodo, jog gyvenimo ritmas nepakito, tačiau pastebėjote stipriai sumažėjusią fizinio krūvio toleranciją, o krūvio metu aiškiai jaučiate diskomfortą už krūtinkaulio ar ima varginti kosulys? Pastebėjote pirmuosius širdies ritmo sutrikimus, o arterinis kraujo spaudimas tapo sunkiai koreguojamas? Dažnas į panašius simptomus numoja ranka, esą šie simptomai – kiekvieno intensyviame gyvenimo ritme besisukančio žmogaus palydovai. Tačiau šie, daugeliui ligų, atrodo, pritaikomi požymiai, neretai signalizuoja ir apie rimtas širdies ir kraujagyslių (ŠKL) ligas.

 

Apie širdies ir kraujagyslių ligas ir profilaktiką kalbėjomės su „Biofirst“ klinikos gydytoja kardiologe Gintare Muckiene.

 

Kokios dažniausiai pasitaikančios širdies ir kraujagyslių ligos, kurias Jums tenka gydyti?

Žmonės kreipiasi į mane įvairių negalavimų vedini, tačiau dažniausiai gydomos ligos yra arterinė hipertenzija (AH), išeminė širdies liga (IŠL), įvairūs ritmo ir laidumo sutrikimai, dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimas).

Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ar tai išties pavojingos ligos, jei laiku nesiimama priemonių?

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia mirties priežastimi Europoje. Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pastaraisiais dešimtmečiais, deja, tik augo. Tik dabar kai kuriose Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje, pastebėta mirštamumo nuo pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo tendencija. Tyrimų, atliktų JAV ir Europoje, duomenimis, 50–70 proc. sumažėjusį mirštamumą nuo ŠKL galima paaiškinti tuo, kad visuomenėje ženkliai sumažėjo svarbiausių ŠKL rizikos veiksnių – ypatingai rūkymo, dislipidemijos ir arterinės hipertenzijos atvejų.

Kada pacientams rekomenduotumėte pradėti profilaktiškai tirtis širdį ir kraujagysles?

Rizikos veiksnių išaiškinimas turėtų būti vykdomas vyrams, kurie peržengė keturiasdešimties metų ribą, taip pat moterims, vyresnėms nei penkiasdešimt arba pomenopauzinio tarpsnio metu. Bendrosios rizikos nustatymas patariamas ir suaugusiems asmenims, nepastebėjusiems ar neturintiems širdies ir kraujagyslių ligų simptomų. Didelę riziką turi pacientai, kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas ar inkstų ligos.

Ar visiems Jūsų pacientams ŠKL profilaktika atliekama vienodai?

Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika skirstoma į pirminę profilaktiką, antrinę ir taip pat tretinę. Pirminė profilaktika taikoma tik sveikiems asmenis, o šios profilaktikos tikslas – apsaugoti žmogų nuo susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis. Antrinė profilaktika taikoma jau sergantiems kokia lėtine širdies ir kraujagyslių liga, o šios profilaktikos metu siekiama, kad ligonis būtų apsaugotas nuo ligos komplikacijų, galimų sunkių sutrikimų ar net neįgalumo. Paskutinė, tretinė, profilakta skiriama jau neįgaliems asmenims – siekiama užkirsti kelią ypač sunkioms komplikacijoms, kurios keltų nuolatinę grėsmę paciento gyvybei.

 

Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant ir insultus, pasaulyje kasmet nusineša beveik 18 milijonų gyvybių, o šis skaičius, deja, su dideliu pagreičiu vis auga. Manoma, kad dešimties metų bėgyje, šis skaičius gali pasiekti 23 milijonus mirčių per metus. Šis milžiniškas skaičius nebūtų toks didelis, jei laiku kiekvienas įsiklausytume į mūsų kūno siunčiamus signalus ir kreiptumėmės pagalbos. Kompetentingas gydytojas kardiologas, modernūs kardiologiniai tyrimai ir Jūsų noras – puiki ir daug žadanti sąjunga sveiko kūno link.

Kardiologo paslaugų kainos

Užsiregistruoti galite:Registracija internetu