Gydytoja gastroenterologė Elžbieta Rambynienė

Skrandžio endoskopijos metu pacientas turi praryti žarną

Dažnai populiarioje visuomenėje tarp pacientų vartojamas terminas „ryti žarną“ yra ne tik nekorektiškas, bet ir klaidinantis. Medikų bendruomenei tai nepriimtinas gastroskopijos apibrėžimas, kurį reikėtų išrauti iš pasąmonės. Tyrimo metu lankstus endoskopas į skrandį yra įvedamas, jo ryti nereikia. Paciento prašoma giliai kvėpuoti ir klausyti gydytojo nurodymų. Kuo giliau ir ramiau kvėpuojama, tuo lengviau ir greičiau endoskopas patenka į skrandį. Noriu pažymėti, kad tyrimas trunka trumpiau, negu dažnas pacientas tikisi. Jeigu nereikia atlikti papildomų diagnostinių manipuliacijų (pvz., paimti mėginį dėl Helicobacteri pylori bakterijos), gastroskopija paprastai užtrunka 3–5 min. Siekiant išvengti diskomforto šio tyrimo metu, jį galima atlikti pritaikius intraveninę nejautrą. „Biofirst“ klinikoje kolonoskopija pritaikius nejautrą atliekama daugeliu atvejų, tačiau daugėja pacientų, besirenkančių anesteziologo pagalbą ir gastroskopijos metu.

Gydytoja anesteziologė Viktoriya Voytova

Tyrimai pritaikius anesteziją trumpina gyvenimo trukmę

Gastroskopijos ar kolonoskopijos metu yra taikoma ne bendrinė nejautra, o intraveninė sedacija, kai pacientas primigdomas trumpam ir kvėpuoja pats. Bendrinės nejautros atvejais (pvz., atliekant sudėtingesnes operacijas), pacientas yra intubuojamas. Intraveninė sedacija atliekant gastroskopiją paprastai trunka apie 20 min., kolonoskopijos metu – apie 40 min. Medikamentais pacientui sukeliama gilaus miego būsena; paprastai jokių išbudinimo niuansų nebūna.

Dėl daugybės mokslinių tyrimų galime teigti, kad intraveninė nejautra nesusijusi su gyvenimo trukmės trumpėjimu. Dar vienas dažnai girdimas mitas – neva intraveninė nejautra pablogina žmogaus atmintį. Suprantu, kad toks įsitikinimas atsirado dėl to, kaip jaučiasi žmogus po narkozės. Kurį laiką trumpalaikė atmintis, dėmesio koncentracija ir koordinacija iš tiesų būna sutrikusi. Tačiau maždaug po 24 valandų jau galima vairuoti automobilį, grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Ilgalaikei atminčiai intraveninė nejautra įtakos neturi; tai irgi patvirtina moksliniai tyrimai.

 

Gydytoja gastroenterologė Rasa Makarevičienė

Refliuksas – nemaloni, tačiau nepavojinga liga

Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinio patekimas į stemplę – natūralus mūsų organizmo procesas. Problemos prasideda tuomet, kai atsiranda skrandžio rūgšties perteklius. Jis žaloja gleivinę; pacientus kamuoja deginantis, iš skrandžio kylantis skausmas ir kiti nemalonūs simptomai. Laikoma, kad žmogus serga gastroezofaginio refliukso liga (GERL) tuo atveju, jeigu jį bent du kartus per savaitę vargina rėmuo. Negydant ligos ji taip pat gali pasireikšti kosuliu, balso užkimimu ar net bronchine astma bei stemplės vėžiu. Viena didžiausių klinikinių problemų yra ta, kad GERL simptomų turintys pacientai, iki kreipdamiesi į gydytoją, vidutiniškai kenčia daugiau kaip pusantrų metų, tai gali sukelti rimtų šios ligos komplikacijų. Kuo anksčiau refliuksas bus pradėtas gydyti – tuo didesnė tikimybė, kad pavyks nemalonius simptomus pašalinti medikamentais, be operacijos. GERL kartais pasireiškia netipiniais simptomais, panašiais į gerklės problemas ar net krūtinės anginą, todėl visais atvejais derėtų kreiptis į gydytoją ir nesivadovauti internete perskaitytais arba bičiulių dalijamais patarimais. Tik gydytojas gali objektyviai įvertinti paciento būklę ir paskirti tikslingą gydymą.

 

Gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė

Skrandžio rūgštį veiksmingai neutralizuoja pienas ar soda

Graužiantis rėmuo yra itin nemalonus simptomas, galintis net prikelti žmogų iš miego. Tokiais atvejais dažnas pacientas stengiasi kuo greičiau numalšinti skausmą ir imasi liaudiškų metodų. Manoma, kad piene esantys riebalai padengs skrandžio sieneles ir todėl rėmuo išnyks. Deja, pamiršama, kad kalcis šiame produkte rūgštingumą provokuoja, todėl greitai savijauta tik pablogėja. Malšindami rūgštingumą soda, palengvėjimo tikrai sulauksime, tačiau tik todėl, kad visa rūgštis iš skrandžio greitai nuteka į žarnyną. Patekusi į skrandį, soda išskiria anglies dvideginį, kuris dirgina skrandžio gleivinėje esančias liaukutes, o šios liaukutės pagamina dar didesnį druskos rūgšties kiekį. Tiems, kuriems padidėjusio rūgštingumo problemos pasireiškia itin retai, namų vaistinėlėje verčiau turėti vaistų, veikiančių ligos priežastį. Priemonės, neutralizuojančios jau susidariusią rūgštį, gali būti naudojamos, kai tikrai nėra kitos išeities. Ligos simptomams pasikartojus, rekomenduojama gydytojo gastroenterologo konsultacija.

 

Užsiregistruoti galite:Registracija internetu